Pereiti prie turinio

Justinas Dabrila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Justinas Dabrila
Gimė 1905 m. kovo 15 d.
Našiškiai, Vilkaviškio valsčius
Mirė 1941 m. birželio 22 d.
Budavonės miškas
Tautybė lietuvis
Veikla Kunigas, profesorius, kankinys, filosofas
Alma mater 1928 m. Lietuvos universitetas

Justinas Dabrila (1905 m. kovo 15 d. Našiškiuose, Vilkaviškio valsčius – 1941 m. birželio 22 d. Budavonės miške prie Bartninkų, palaidotas Alksnėnų bažnyčios šventoriuje) – Lietuvos kunigas, profesorius, kankinys.

Mokėsi Marijampolės ir Vilkaviškio gimnazijose. 19201926 m. studijavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje, 19271928 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete, 1928 m. įšventintas kunigu. Studijavo jėzuitų mokyklose Olandijoje, Silezijoje, Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje, filosofijos daktaras. 1934 m. dėl ligos pasitraukė iš jėzuitų nedavęs įžadų.

Nuo 1935 m. Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, nuo 1936 m. kunigų seminarijos profesorius, dvasios tėvas. Bendradarbiavo katalikų spaudoje. Sukūrė diafilmų, vienas jų – apie M. K. Čiurlionio tapybą. 1936 m. išleido dainų rinkinį „Vai lėkite dainos“. 1941 m. SSRS–Vokietijos karo pradžioje NKVD kariškių nukankintas su kunigais Vaclovu Balsiu ir Jonu Petrika.[1][2]

Universitete susidomėjo naujomis meno rūšimis – fotografija ir kinu, taip pat poezija bei proza. Baigęs universitetą norėjo vykti į misijas Indijoje, bet, tėvams ir artimiesiems labai priešinantis ir apgailestaujant, tos minties atsisakė. Vėliau norėjo tapti jėzuitu ir išvyko į noviciatą Vokietijoje, paskui į Olandiją, kur pradėjo rengtis filosofijos daktaro laipsniui.

Kunigas Justinas pradėjo vadovauti eucharistiniam būreliui, tapusiam mokinių lavinimosi, turiningo laisvalaikio centru. 1935 m. prie Katalikų veikimo centro įsteigė pedagoginį kino teatrą ir išleido apie 55 su atitinkamomis paskaitomis pedagoginius filmus, tarp jų 1936 m. pagamino M. K. Čiurlionio filmą iš 90 paveikslų, kurio kūrybą labai mėgo ir vertino. Centre buvo organizuojamos ekskursijos, stovyklos, įvairūs renginiai, leidžiamas žurnalas „Negęstantis židinys“.

Atminimo įamžinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Būdavonės miške, kankinimo vietoje dar 1942 m. pagal kunigo Pijaus Brazausko projektą pastatytas paminklas – trys sujungti kryžiai. 1944 m., grįžus sovietams, paminklas susprogdintas. Alksnėnuose ant J. Dabrilos kapo pastatytas antkapinis paminklas – Kristus, nešantis kryžių, o apačioje raudonarmiečiai, durtuvais badantys kunigus. Po karo šis vaizdas buvo išdaužytas.

Dar Lietuvai nepaskelbus nepriklausomybės, Bartninkų parapijos tikintieji kreipėsi į rajono Vykdomąjį komitetą ir Partkomą leidimo atstatyti paminklą. Rajono religinių reikalų tvarkytojas J. Urbonas paprieštaravo. Tada nutarta griežtai pareikalauti, kad paminklą atstatytų rajono valdžia. Šie nesipriešino. Paminklas atidengtas 1989 m. birželio mėn., dalyvaujant apie 10 tūkst. Lietuvos gyventojų, pašventintas vyskupo Juozo Žemaičio.[3]

  1. Justinas Dabrila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 381 psl.
  2. http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/xxtikejimo/ Archyvuota kopija 2009-11-26 iš Wayback Machine projekto.
  3. Raudonasis sekmadienis // Lietuvos žinios, 2010-06-22[neveikianti nuoroda]
  • XXI amžius, Nr. 55, 2006-07-21
  • Kauno kraštas, 1998-06-16
  • Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis, XXI amžius Nr. 55, 2006 liepos 21d.
  • Laikraštis „Kauno kraštas“ 1998 metai, birželio 16d.
  • http://provita.vdu.lt/3/Vd.htm Archyvuota kopija 2014-02-21 iš Wayback Machine projekto.